Eksperimentinės dokumentikos filmas „Iš Rytų“ yra vienas geriausių Chantal’ės Akerman kūrinių. Iš kitų režisierės filmų jis išsiskiria pasakojimo nebuvimu. Tai nebyli kelionė per nežinomas Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos vietoves. Vienas iš Chantal’ės Akerman filmavimo bruožų yra lėtas horizontalus kameros judėjimas ir statiškas žmonių ir peizažų vaizdavimas. Rodomos vietos ir veidai randa atgarsį gilai žiūrovo viduje. 1993-ieji, drebantys žmonės Sankt Peterburgo stotyje. Šypsenos, žvilgsniai ir pikti veidai priešais erzinančią kamerą. Filmas “Iš Rytų” įkūnija “kino akies” teoriją: kameros lęšis tarsi akis fiksuojanti vaizdus kaip objektyvią tiesą. Ši tiesa sugaunama tik kino kamera. Akerman paaiškina: „ Aš pastatau kamerą prieš objektą kurį noriu nufilmuoti ir palieku ją įjungtą ilgą laiką, taip turi pasirodyti tiesa. Tiksliau, tiesa neturi pasirodyti, tiesiog staiga pajunti kažką netikėto ir širdis ima greičiau plakti. Nors ir nepapasakojantis jokios istorijos, šis kontekstualus filmas žiūrovams niekada neatrodo beprasmis ar neturintis simbolinės reikšmės. „Iš Rytų“ vaizduojama aplinka suteikia progą pamąstyti apie rytietišką identitetą. Tarptautinis Kauno kino festivalis suteikia unikalią galimybę pamatyti dalelę kino istorijos.