„Muzikos partizanuose“ režisierius Mirosławas Dembińskis vėl tyrinėja Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą. Šį kartą situacija nušviečiama roko muzikantų akimis. Atlikėjai susitinka Lenkijoje, nes Baltarusijoje draudžiama dainomis reikšti protestą. M. Dembińskis keliauja kartu su muzikantais į Baltarusiją, kur po daugelio pogrindinių koncertų jie galiausiai pasiekia Minską. Cinišką istorinę griežto režimo interpretaciją pateikia du atlikėjai, duodantys interviu ant galinės automobilio sėdynės. Jų protesto dainas M. Dembińskis derina su šokiruojančia archyvine filmuota medžiaga, kurioje galima išvysti, kaip milicija žiauriai vaiko protestuotojus. Filmas baigiamas 2006 m. rinkimais, kurie, kaip ir tikėtasi, baigiasi A. Lukašenkos pergale. Spalio aikštėje renkasi tūkstančiai demonstrantų. Čia dalyvauja ir filmo herojai muzikantai, bet prabėgus kelioms dienoms visi protestuotojai areštuojami. Tačiau net kalėjime neįmanoma atimti iš žmonių jų idealų. Čia ir toliau dainuojamos protesto dainos. „Kol bijosi, nieko nepakeisi.“