Bohumlo Hrabalo romano „Ypatingos priežiūros traukiniai“ ekranizacija ‑ tai juodojo humoro komedija. Čia švelni, čia žiauri istorija yra ne kas kita kaip ironijos ir sekimo šedevras. Filme nagrinėjamos paprasto žmogaus išgyvenimo strategijos Antrojo pasaulinio karo nacių okupacijos, žiaurios ir represinės diktatūros, metu.

Jaunasis Milošas (Václav Neckář), sekdamas savo tėvo - traukinių operatoriaus pėdomis, dirba provincijos geležinkelio stotyje. Stengdamasis dirbti kuo mažiau, Milošas didžiąją laiko dalį leidžia flirtuodamas su žavinga konduktore, tuo pačiu išsisukinėdamas nuo stoties viršininko rūstybės ir siekdamas atsikratyti savo nekaltybe. Tiek profesiniuose, tiek asmeniniuose reikaluose Milošą auklėja perono palydovas, moterų numylėtinis ir pasipriešinimo kovotojas Hubička (Josef Somr), kurio meilės nuotykių kulminacija tampa puikaus stoties telegrafo operatorės užpakaliuko antspaudavimas. Mieguistas traukinių depas tampa savotišku uždaru ekscentriškumo, pokštų ir žaismingos aistros pasauliu, kurį režisierius Jiří Menzelis rikiuoja į komišką, nerūpestingą komediją, kol neišvengiamai įsikiša istorijos jėgos.

Jiří Menzelio pirmasis ilgametražis filmas „Ypatingos priežiūros traukiniai“ yra vienas žymiausių Čekijos Naujosios bangos filmų. Po 1968 m. Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Čekoslovakiją, komunistai uždraudė šią juostą ir daugelį metų jos nebuvo įmanoma pamatyti. J. Menzeliui septynerius metus nebuvo leidžiama kurti naujų filmų.

Apdovanojimas

1967 m. apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas.