Po Adolfo Meko filmo „Aleliuja kalvoms“ pasirodymo kino kritikai juokavo, kad tai turbūt pati amerikietiškiausia kada nors pasirodžiusi kino juosta. Išties, ši komedija – tai amerikiečių kino klasikos parodija, besišaipanti iš „Amerikietiškos svajonės“ saldumu pasižyminčių kanoniškų meilės istorijų. Lyriškas scenas ir ramybę keičiant nervingam vaizdų sūkuriui, „Aleliuja kalvoms“ pasakoja skirtingu metu bei skirtingose vietose tą pačią moterį persekiojančių dviejų ją įsimylėjusių draugų istoriją. Rodos, filmo istorija gana paprasta, tačiau neprilygstamas Adolfo Meko humoro jausmas pavertė šią kino juostą Amerikos avangardinio kino klasika.

Apdovanojimai:

1963 – „Sidabrinės burės“ apdovanojimas geriausiam režisieriui Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje (Šveicarija).