Drakonu pramintas pagrindinis filmo veikėjas gyvena atsiskyrėlio gyvenimą kalnuose. Kaimo gyventojai išstūmė jį iš savo tarpo tikėdami, kad jis lemia nesėkmes. Tačiau vieną dieną atstumtasis vienišius pasiaukoja kaimo labui ir žmonės vėl jį priima į savo ratą. Filmas pasakoja apie tarpusavio santykius tarp individo ir kolektyvo, apie tai, ką vyriškų principų besilaikančioje bendruomenėje reiškia meilė moteriai. „Drakono sugrįžimas“ – tai istorija apie prarastų emocijų, meilės ir tikėjimo paieškas. Įsimintiname filme Eduardas Grecneris panaudojo įvairias formaliosios estetikos priemones ir tokiu būdu lyrinei prozai suteikė gyvenimiškumo.

Apie režisierių:

Anuometinėje Čekoslovakijoje 1931 metais gimęs slovakų kino režisierius Eduardas Grecneris užima ypatingą vietą tarp „Slovakų naujosios bangos“ kino kūrėjų. Šis režisierius studijavo dramaturgiją ir scenarijaus rašymo meną žymiojoje Kino ir TV mokykloje Scenos menų akademijoje (FAMU) Prahoje. Iš pradžių E. Grecneris kūrė drauge su režisieriumi Štefanu Uheriu, tačiau galiausiai suformavo savitą stilių ir tapo intelektualaus kino, priešingo socialinės kritikos filmams, atstovu. Didžiausiu intelektualiojo kino pavyzdžiu jis laikė jaunąjį prancūzų kino režisierių Alainą Resnais, filmo-labirinto idėjos autorių. Tokio tipo filme kūrinio prasmės yra kuriamos ne linijiniu būdu pasakojant istoriją, o komponuojant tarpusavyje skirtingus laiko sluoksnius. Toks kinas privalėjo parodyti kino meno savarankiškumą, atskirti jį nuo literatūros ir teatro.