Sovietmečiu Pietų Kaukaze įrengta kino kūrėjų poilsiavietė perparduodama ir nuo šiol ji skirta tik rašytojams. Tačiau tai neatrodo geras sprendimas – joje poilsiauja tik vienas žmogus, Borisas Martovas, „Perestroika“ laikotarpiu pagarsėjęs poetas iš Maskvos. Institucijoje, kurios iškilios dienos jau nugarmėjo praeitin, poetas stengiasi įveikti užsitęsusią kūrybinę krizę. Nepaisant nekokios dabartinės situacijos, poilsiavietėje organizuojama šventė, kurios metu poilsiavietės kino teatre dabartis atsiskleidžia tikrosiomis spalvomis. Muzikinės programos metu surinkusi auditorija nuobodžiauja, o psichologinė poeto krizė pasiekia aukščiausią tašką.

Apdovanojimai:

2011 m. – geriausio trumpametražio filmo nominacija Europos kino apdovanojimuose 68-ajame Venecijos kino festivalyje (Italija).