Penkiolikmetis Sebė kartu su motina Eva gyvena mažame bute, čia dažnai kyla nesutarimų ir jaučiama nuolatinė trintis. Eva dirba laikraščių išnešiotoja, o po darbo mėgaujasi alumi. Mokykloje Sebei reikalai klostosi ne ką geriau – jis kenčia bendraklasių priekabiavimus. Vienintelė vieta, kur Sebė gali pasislėpti ir daryti ką nori, yra metalo laužo aikštelė. Joje atsiskleidžia Sebės kaip išradėjo gabumai – iš nereikalingų daiktų jis konstruoja įvairius prietaisus. Čia įmanoma pasigaminti net bombą... Režisierius Babakas Najafi norėjo sukurti antiintelektualų filmą, panašiai kaip jo mėgstami režisieriai Fatihas Akinas ir Alejandro Gonzálezas Iñárritu. Anot B. Najafi, jų filmai nėra per sunkūs, intelektualinis svoris neužgožia idėjų ir jausmų, tačiau kartu jie neskirti plačiosioms masėms.

Apdovanojimai

2010 m. – Berlyno tarptautinio kino festivalio (Vokietija) apdovanojimas už geriausią debiutinį filmą.

2010 m. – 31-ajame Tarptautiniame Durbano kino festivalyje (PAR) Sebastianas Hiort af Ornas buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.

2010 m. – pirmojo kūrinio apdovanojimas 26-ajame Tarptautiniame kino festivalyje „Festroia” (Portugalija).

Apie režisierių:

Babakas Najafi gimė 1975 m. Irane, Karamio mieste. Kai jam buvo vienuolika, šeima persikėlė gyventi į Švediją. B. Najafi užaugo Upsaloje. 1998–2002 m. studijavo kino režisūrą Stokholmo dramos instituto Kino, radijo ir televizijos koledže. Iki „Sebės“, savo pirmojo ilgametražio, buvo sukūręs keturis trumpus filmus.