Zona, senelių namai, skinai, šokiai „kam per 30“, vanduo, prakaitas, protezai, muštynės, vaikų darželis, hardjump, paauglystė, riebaluoti plaukai, sinchroninis plaukimas, metalas, Visaginas, pogo, šokis, dokumentika, videomenas. Visa tai telpa Rudolfo Levulio eksperimentiname dokumentiniame filme „Diskoteka“. Anot sociologo Artūro Tereškino, filmas skatina daugialypius jausmus: ir nostalgiją, ir liūdesį, ir susirūpinimą, ir nerimą, ir smalsumą. „Diskoteka“ sudaryta iš daugybės segmentų, pasakojančių asmens ar vienos žmonių grupės istorijas vaizdu, judesiu ir, žinoma, muzika.

Apie režisierių:

Rudolfas Levulis (gimęs 1982 m.) – lietuvių jaunosios kartos menininkas. Studijavo fotografiją ir medijų meną Vilniaus dailės akademijoje (Lietuva). Šiuo metu yra vienas iš aktyviausių profesionalių menininkų Lietuvoje. Kuria socialinius ir viešųjų erdvių meno projektus. Jo kūriniai sudėtingi, daugiaplaniai, interaktyvūs, jiems realizuoti pasitelkiamos įvairios medijos – nuo virtualių interneto platformų iki fizinių viešųjų erdvių. R. Levulis sukūrė muzikinių vaizdo klipų, trumpametražių, eksperimentinių, dokumentinių filmų, instaliacijų viešojoje erdvėje, fotografijų, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. „Diskoteka“ – naujausias menininko dokumentinis filmas. Jo premejera įvyko 2012-aisiais Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Lietuva).