XIX a. pab., išjudinus statiškus gyvūnų kadrus, pradedama viena iš daugelio kino istorijų – „gyvūnų kino istorija”. Visai netrukus (o gal ir pačios pirmosios kolektyvinės kino projekcijos akimirką) „gyvūnų kino istorija” virsta „žmogaus kino istorija”. Visgi šioje, dabar “oficialiąja” vadinamoje, kino istorijoje gyvūnai išlieka svarbia kino ekrane matomo pasaulio dalimi.  „Jis” – gyvūnas, bet ne „aš” – žmogus, dideliame ekrane priešais mano akis suvokia ir patiria aplinką. Kokia gyvūnų pristatymo technika vyravo ir vyrauja didžiojo ekrano kine? Kaip kino estetikos dėka aš – žmogiškasis subjektas – suvokiu jį - gyvūną? Ar technologinis menas – kinas – gali padėti peržengti žmogiškosios percepcijos nužymėtas pasaulio supratimo ribas?

Aptardamas įvairius pavyzdžius iš kino istorijos bei diskutuodamas apie D.Côté filmą „Bestiariumas” kino teoretikas Lukas Brašiškis bandys kelti klausimą apie neantropocentrinio kino galimybes.

Rekomenduojame diskusijoje dalyvauti jau  mačius  D.Côté filmą „Bestiariumas”. Kaune filmas bus  rodomas rugsėjo 29d. 17 val. kino teatre "Romuva".